Bachata


Bachata (bačata) – Dominikos Respublikos muzikinis stilius ir šokis, plačiai paplitęs Lotynų Amerikos ir Karibų baseino šalyse, taip pat tose JAV lotynų amerikiečių bendruomenėse, kuriose dominuoja išeiviai iš šių šalių. Muzika kaip taisyklė pasižymi vidutiniu tempu, dainų tekstai pasakoja apie meilės be atsako kančias ir apie gyvenimo negandas.

ISTORIJA
Kaip taisyklė bachata atsiradimas siejamas su įtempta socialine padėtimi, kuri susidarė Dominikos Respublikoje 6-tojo XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, nuvertus diktatorių Rafaelį Leonidą Truchiljo Moliną (Rafael Leónidas Trujillo Molina). Tačiau atskiri tyrinėtojai tvirtina, kad egzistuoja šaltiniai, minintys bachata ir anksčiau – 1922 ir 1927 metais. Anuo metu bačata arba kumbančata (isp. bachata, cumbanchata) vadino triukšmingus varguomenės vakarėlius. Šie neturtingųjų susiėjimai buvo rengiami kur pakliuvo – vidiniuose namų kiemeliuose arba medžių pavėsyje tiesiog gatvėse. Tokių sueigų-bačatų muzika buvo laikoma vulgaria žemutinių sluoksnių išdava, vargingųjų kvartalų dainomis, pasakojančiomis apie varguolių problemas, nelaimingą meilę ir kitas gyvenimo negandas. Būtent dėl to bachata vadina música de amargue – skausmo (vargo) muzika.
Muzikiniu požiūriu bachata yra bolero ir dominikiečių son mišinys. Reikia pastebėti, kad charakteringa bachata savybė yra tai, kad čia nėra clave ritmo, kas patvirtina jos originalią dominikietišką kilmę. Nežiūrint į tai, bachata raidai didelę įtaką padarė tokie kompozitoriai ir atlikėjai kaip trio Los Panchos, trio Matamorosir Julio Jaramillo.
Ilgą laiką Dominikos Respublikoje egzistavo nerašytas bachata, kaip „žemo žanro“ draudimas: šio stiliaus muzika nebuvo grojama diskotekose ir nebuvo transliuojama per radiją (išimtis buvo radijo stotis Radio Guarachita, įrašai nebuvo pardavinėjami muzikos įrašų parduotuvėse.
Persilaužimu bachata istorijoje tapo aštuntas XX amžiaus dešimtmetis. Iki tol bachata grodavo tik vadinamosios “alternatyviosios muzikos” atlikėjai, kurie dainavo šias liūdnas dainas kaip savotišką emocinės iškrovos priemonę naktinėse vakaronėse. Laikui bėgant muzikantai suprato, kad bachata puikiai tinka tokiu jausmų, kaip nostalgija, melancholija ir ilgesys perteikimui ir ėmė plačiau naudoti šią jos ekspresyviąją pusę.
Šiuolaikinės bachata pionieriumi teisėtai galima vadinti Luis Díaz. Jo dėmesį bachata patraukė 1970 metais, kai jis studijavo dominikiečių folklorą. Kartu su grupe Convite Luis Díaz ėmė įrašinėti įvairios formos ir turinio šio stiliaus dainas, tačiau bachata, kaip svarbios dominikiečių kultūros dalies, reikšmę įvertino tik 1984 metais. 1985 Luis Díaz metais įrašė albumą, kurį pavadino „Luis Díaz amargado“, o 1987 metais prodiusavo Sonia Silvestre albumą „Corazón de Villonera“, kuris tapo naujo stiliaus, gavusio neobachata arba techno-amargue pavadinimą pirmąją kregžde. Greitai Sonia Silvestre tapo populiare neobachata atlikėja, o jos repertuare atsirado nauja daina – O quiero andar – aš noriu judėjimo, kurios autoriumi greta Luis Díaz buvo kitas bachata reformatorius – Manuel Tejada (būtent jis į bachata aranžuotes įvedė akordeoną ir sintezatorių). Dar vienas pavyzdys – 1993 metų Víctor Víctor daina Así es mi amor.
Bet pagrindine šiuolaikinės bachata istorijos gaire tapo Juan Luis Guerra albumas „Bachata rosa“. Išleistas 1990 metais, jis turėjo didžiulį pasisekimą ir sulaužė buvusius Dominikos Respublikoje įsitikinimus prieš bachata, dabar ji tapo populiari netgi aukščiausiuose dominikiečių sluoksniuose.
Devintojo dešimtmečio pradžioje bačatoje susiklostė trys pagrindinės kryptys, susijusios su muzikantais, kurie jas propagavo t.y. Luis Díaz, Juan Luis Guerra ir Víctor Víctor stiliai. Būtent šie atlikėjai sulaužė neigiamus stereotipus ir įtakojo tolimesnį bachata vystymąsi.
Ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai Dominikos Respublikoje atvedė prie to, kad bachata tapo populiari ne tik savo tėvynėje, bet ir už jos ribų. Nauji atlikėjai, tokie kaip Antony Santos, Raulín Rodríguez ir Luis Vargas į tradicinę bachata įnešė savus pokyčius, kurie palietė ne tik muziką, bet ir tekstus: dainų žodžiai tapo laisvesni, kartais netgi įžūlūs, o muzika greitesnė – atitinkanti miesto ritmą.
Dabar Dominikos Respublikoje bachata tapo tokia populiari, kad be jos neapsieina nė viena diskoteka, vakarėlis ar šventė. Su naujais bachata atlikėjais – Frank Reyes, Monchy y Alexandra, Luis Miguel del Amargue kurių muzika artimesnė vakarietiškiems standartams, bachatos populiarumas greitai auga ir už Dominikos Respublikos ribų – jos klauso ne tik tėvynėje, bet ir Puerto Rico, JAV, Meksikoje, Ispanijoje, Olandijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Kad išeiti į tarptautinę rinką, bačatai prireikė kur kas mažiau laiko, negu jos giminaitei merengei. Sužavėti atsivėrusių naujo ritmo galimybių, garsieji merenguero taip pat puolė įrašinėti bačatas. Kai kuriuose sluoksniuose kalbama, kad bachata kelia rimtą grėsmę merengue plitimui ir jos populiarumo augimui.

Šaltiniai:

Gómez Sotolongo, Antonio: Los cien músicos del siglo. — Editorial Cañabrava, Santo Domingo, 2000. Batista Matos, Carlos: Bachata, historia y evolución. — Banco Intercontinental (BANINTER), Santo Domingo, 2002.

Naudinga žinoti


BACHATA MUZIKINIAI INSTRUMENTAI

Bačatoje pagrindinį vaidmenį atlieka akustinė gitara, arba jos artimiausia “giminaitė” karibų gitara rekinto, kuri išsiskiria aštriu metaliniu skambesiu. Grojimo su rekinto technika pasižymi kur kas energingesniu stygų perrinkinėjimu, negu grojant su įprasta gitara. Panaši grojimo gitara maniera yra daugelyje afrikietiškos muzikos žanrų, kas netiesiogiai liudija apie bendras šaknis. Mušamųjų instrumentų vietą bačatoje užima bongoes. Maracas kartais naudojamas kaip antrasis mušamasis instrumentas, nors paskutiniu metu vietoje jų dažniau naudojamas guiro.

BACHATA ŠOKIS

Vienas seksualiausių Lotynų Amerikos šokių. Bachata šokio choreografija palyginti paprasta: keturi žingsniai iš kairės į dešinę ir atvirkščiai arba pirmyn-atgal, akcentuojant paskutinį. Šiuo momentu koja šiek tiek ištiesiama pirmyn ir statoma ant pirštų arba kulno. Partneriai šoka labai artimoje pozicijoje, sukabintomis rankomis darydami lengvus judesius ratu. Pagrindinis šokio tikslas – artimas kontaktas su partneriu, todėl posūkių itin mažai, bet gana dažnai naudojami šoniniai perėjimai ir damos “permetimas” iš vienos pusės į kitą.

Kodėl bachata?

Kodėl reiktų pasirinkti bachata šokį ir koks jis yra? Šokti nėra lengva, bet tikrai nereiškia, kad išmokti šokti neįmanoma. Bachata yra vienas populiariausių socialinių šokių ir tuo pačiu vienas mano mėgstamiausių Lotynų Amerikos šokių, dėl to kad jis yra seksualus, gal kiek primena rumba šokio emocijas. Nors bachata, skirtingai nei rumba ar kiti Lotynų Amerikos šokiai, labiau skirta šokti "gatvėse", tai netrugdo šokių mokykloms, organizatoriams, entuziastams organizuoti šio šokio varžybas, tad šokantys ne tik turi galimybę mėgautis šokiu laisvu metu, bet ir dalyvauti organizuojamose varžymose visame pasaulyje. Bachata yra labai tinkamas šokis mokintis laisvu metu, nes šio šokio pagrindai nėra sudėtingi ir bene sudėtingiausia išmokti pajausti, kaip juda atskiros kūro dalys, akd mokėtume judėti seksualiai. Taip pat šis šokis paliečia šokėjo romantinę pusę, nes mokoma šokti intymiai, bet tuo pačiu ir pagarbiai. Ir jei net nelabai mėgstate šokti - bachata muzika yra labai graži, romantiška, tad vertėtų jos pasiklausyti.

Video pasirodymai


Video pamokos


Prisijunkite prie DanceAll NY Salsa šokėjų būrio.

Rašykite grete.petkeviciute@gmail.com