Baletas


SALSA&BACHATA PRADEDANTIESIEMS

Šokių studijos

Baleto istorija
Nors baleto pradmenis galima sieti su senovės Egiptu, tačiau dabartiniam supratimui baletas atsirado Italijoje (XVIa.). Pirmuoju pasaulietiškuoju baletu laikomas spektaklis pastatytas 1489 m. Milano kunigaikščio ir Izabelės Aragonietė vestuvių proga. Tai buvo dvaro iškilmės su eisenomis, muzika, šokiais ir žaidimais. Nuo to laiko baletas tapo dvaro gyvenimo elementu. Iš Italijos patekęs į Prancūziją baletas tapo iškilmingu, prabangiu reginiu. 1581 m. Kotrynos Medici kapelmeisteris Baltasarini pastatė pirmąjį baletą Prancūzijoje „Circėja ir jos nimfos“. Pirmųjų baletų muzikinį pagrindą sudarė liaudies ir dvaro šokiai. Baleto šokėjai buvo tik vyrai su įvairiomis kaukėmis. Kostiumai buvo ištaigingi ir varžantys judesius, jokios technikos nebuvo.
Ypač baletą Prancūzijoje išpopuliarino karalius Liudvikas XIV, dar vadinamas Karaliumi Saule. Jis tokį titulą įgijo būtent nuo vaidmens, kurį atliko vieno spektaklio metu. Liudvikas XIV 1661m įkuria pirmąją baleto akademiją („l’Académie Royale de Danse“). Joje buvo ruošiami ne tik šokėjai, bet ir šio meno mokytojai. Galimybę studijuoti turėjo tik vyrai. Šioje akademijoje dirbo choreografas Pierre Beauchamps, kuris sukūrė penkias pagrindines baleto pozicijas. Daugelis baleto žingsnelių ir derinių prasideda viena iš šių pozicijų. Taip pat šiuo laikotarpiu kuria Jean-Baptiste Lully, kuris baletą įsivaizduoja kaip lyrinės tragedijos komponentą, ir Jean Baptiste Poquelin, kuris atvirkščiai baletą naudoja, kaip šokio stilių, kuris papildo komedijos žanrą. Svarbu suprasti, jog baletas vis dar nėra savarankiškas menas, jis egzistuoja tarsi žavus elementas. Beje, moterys baletą pradėjo šokti tik praėjus daugiau, negu dviem dešimtmečiams, nuo akademijos įkūrimo.

XVIII a. Baleto modernėjimas. Tolimesnė baleto raida
Profesionalūs baleto šokėjai paruošti Prancūzijoje pradeda demonstruoti viešus pasirodymus, visame žemyne atsiranda baleto trupių, o 1738 m. Sankt Peterburge atidaroma antra pasaulyje baleto akademija. Amžiaus pradžioje pasirodymuose vis dar dažniausiai buvo galima išvysti vyrus, nes moterys pradėjo šokti vėliau, o šiuo laikotarpiu vis dar buvo dėvimi dideli ir sunkūs kostiumai. Todėl vienos garsiausių šio laikotarpio balerinų Marie Sallé ir Marie-Anne de Cupis de Carmargo nusprendžia modifikuoti pasirodymų apdarus. Marie Salle atsisako sudėtingų kostiumų, juos derinti su muzika, o sukneles nusprendžia gaminti iš lengvesnės medžiagos. Marie-Anne aukštakulnius batelius pakeitė į patogias šlepetes, šiek tiek sutrumpino sijonų ilgį, taip pat išpopuliarino idėją, jog pasirodymų metu privalu dėvėti pėdkelnes (calçons de précaution). Po šių pakeitimų moterys galėjo atlikti daugiau šokio žingsnelių, kurios anksčiau sugebėdavo įvykdyti tik vyrai.
Choreografas Jean-Georges Noverre iškelia idėją, jog reikia atsisakyti operos-baleto ir baletą plėtoti, kaip visiškai atskirą meno rūšį. Savo išleistose knygoje jis kritikuoja kaukių, perukų, didelių kostiumų naudojimą pasirodymuose, kaip priemonę atskleisti veikėjų charakterius. Noverre ragino šokėjus kurti personažus ir perteikti emocijas naudojantis tik savo kūnu bei veido mimika. Jis sakė, jog „šokis privalo būti labiau suprantamas ir išraiškingas, negu techniškas ir formalus“, o „šokėjai privalo turėti platų pasaulio suvokimą, kuris apimtų tokias sritis, kaip poeziją, istoriją, dailę, muziką ir anatomiją“.
Savarankiška sceninio meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pusėje, po prancūzų baletmeisterio J. G. Noverre reformų. Noverre (1727-1810) atskyrė baletą nuo operos, sujungęs jį su antikine pantomima. Jo pastatytoje operoje „Medėja ir Jasonas“ artistas Vesteris pirmą kartą išėjo į sceną be kaukės. Noverre stengėsi sujungti dailę, muziką, choreografiją, technikos ir šviesos efektus į vientisą dramatišką spektaklį. Paryžiuje sukurta pirmoji šokių akademija. Baleto centru tampa Paryžius, kiti kraštai tik jį seka. Tolimesnė baleto raida ir suklestėjimas vyko romantizmo epochoje. Romantiškasis XIX a. į pirmąjį planą iškelia moterį, švelnumą, svajonę ir jausmą. XVIII a. pabaigoje baleto kostiumas tapo žymiai lengvesniu, o tai prisidėjo prie šokio technikos vystymosi. Atsirado triko, trumputė tiulio suknelė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Herojiški ir alegoriški siužetai pakeičiami pasaka; atsiranda šokis „pointes“ (pirštų galais), kuris lyg pakelia šokėją nuo žemės. Šokį ant pirštų galų kaip išraiškos priemonę pirmoji panaudojo M. Taglioni. Šokis tapo gyvesnis, atsirado polėkiai, šuoliai ir lyriški šokiai.
XX a. pračioje rusas Sergejus Diagilevas įkūrė Rusų baleto trupę, vieną garsiausių baleto trupių, šokusią visame pasaulyje. Balete kiekvienas žingsnis ir judesys yra numatytas iš anksto. Tai vadinama choreografija. Garsūs choreografai, tokie kaip rusas Michailas Fokinas (1880-1942), kūrė šokius Rusų baletui.

Lietuviškasis baletas tarpukaryje ir šiomis dienomis
Oficialia lietuvių profesionaliojo baleto veiklos pradžia laikoma 1925 m. gruodžio 4 diena, kai Valstybės teatre buvo parodytas L. Delibes „Kopelija“, kuriame visus vaidmenis atliko lietuviai, o jį pastatė P. Petrovas. Tačiau prielaidos jam atsirasti susidarė anksčiau. Nuo 1920 m. pradėjusios gyvuoti profesionalios operos ir dramos trupės dėsningai formavo baleto poreikį besikuriančiai Lietuvos profesinio teatro scenai. 1920 m. iš Petrogrado į Lietuvą atvyko Olga Dubeneckienė. Pradėjusi dirbti Valstybės teatre ji operose statė šokius, drauge su dainininkais, aktoriais, atlikėjais organizuodavo literatūrinius muzikinius vakarus, kuriuose pasirodydavo kaip šokėja. Garsiausios šio laiko balerinos – Olga Malėjinaitė, Marija Juozapaitytė, Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė. Šiandienos baleto talentus žino turbūt kiekvienas lietuvis, tai choreografai Andželika Cholina bei Jurijus Smoriginas, primarijai Nerijus Juška ir Aurimas Paulauskas, dabartinė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prima balerina Olga Konošenko…Daugelis iš mūsų sutiktų, jog bene pati geriausia lietuviškoji balerina – Eglė Špokaitė, atlikusi tokius vaidmenis kaip Karmen, Ana Karenina, Dezdemona, Džuljeta, ir pelniusi Lietuvos nacionalinę kultūros ir teatro premiją (1996m.). Kiekvienas šimtmetis baletui suteikdavo naujų spalvų, sudomindavo vis didesnę visuomenės dalį ir suformavo jį tokį, kokį mes matome dabar.
https://sites.google.com/site/wwwplijelt/baleto-istorija

Prisijunkite prie DanceAll NY Salsa šokėjų būrio.

Rašykite grete.petkeviciute@gmail.com