Salsa


Salsa – tai muzika, kurios pagindas yra afrokubiečių muzikinės tradicijos. 1930 metų pradžioje kubiečių muzikantas Mario Bauzá su orkestru, vadovaujamu Don Azpiazu, atvažiavo į Niujorką ir, skirtingai nuo kitų orkestrantų, grįžusių į Kubą, įsikūrė Harleme. Vėliau prie jo prisijungė Machito ir Chano Pozo, kartu su kuriais Niujorke jis pradėjo groti bebop (anuo metu labai populiarus džiazo stilius).
Veikiamas naujovių, kurias į amerikietišką džiazą įnešė kubiečių muzikantai (tai visų pirma liečia sudėtingą clave ritmiką ), susiformavo naujas „hibridinis“ bebopo stilius pavadintas cubop. Įdomu, kad apytikriai tuo pačiu metu pastebėtas didelis kubiečių muzikantų (tokių kaip Beny Moré, Pérez Prado, Humberto Cané ir daugelio kitų) srautas į Meksiką, kadangi ten atsivėrė didžiulės perspektyvos, susijusios su meksikiečių kino industrijos pakilimu. Mario Bauzá Niujorke ir Pérez Prado Mechike ir priskiriamas mambo stiliaus sukūrimas. Galutinai jis susiformavo 40-ųjų praėjusio šimtmečio metų pabaigoje.
50-ieji metai buvo visuotinio mambo, cha-cha-chá ir rumba ritmais susidomėjimo metai. Lotynų Amerikos šokiai ir jų muziką grojantys orkestrai buvo be galo populiarūs; lotynų muzika skambėjo visur, įskaitant Holivudo filmus ir Amerikos televizijos programas. Visur paplito Lotynų Amerikos šokių studijos, mokinančios amerikiečius karštų lotynų ritmų.
Bet, dėka milžiniškos 60-ų metų „britų ekspansijos“ (The Beatles, Rolling Stones ir kitų), lotynų šokių ir muzikos populiarumas smarkiai sumažėjo. Tuo metu Pete Rodríguez, Joe Cuba ir kitų pastangomis atsirado naujas populiarus lotynų muzikos stilius, žinomas boogaloo pavadinimu.
70-aisiais įvyko naujas lotynų muzikos populiarumo blyksnis. Didelį vaidmenį lotynų muzikos vystimuisi šiame etape JAV ir Puerto Rike suvaidino įrašų studija The Fania Records ir jos „prastumiami“ muzikantai. Niujorko ir Puerto Riko muzikantai tuo metu grojo kieto stiliaus lotynų muziką, su sunkiu „draivu“, kurią grynos salsos šalininkai laiko vienintele tikra salsos muzika (arba blogiausiu atveju, geriausia jos dalimi). Šis salsos stilius gavo salsa caliente arba salsa gorda pavadinimą.
80-ieji atnešė pasauliui naują stilių – salsa romantica, pakeitusį salsa caliente. Šį stilių galima apibūdinti, kaip turintį mažesnį tempą ir žymiai švelnesnę muziką. Dainų tekstuose vyksta perėjimas nuo seniau įprastos nelengvos kasdienybės atvaizdavimo prie sentimentalios meilės lyrikos. Šis stilius iki šiol labai populiarus, ypač tarp moterų, kurios perka žymiai daugiau muzikos įrašų negu vyrai ir tokiu būdu neleidžia nuvysti šiam, bendrai paėmus, komerciniam muzikos stiliui.
Nežiūrint į žinovų nusistatymą prieš salsa romantica, reikia pastebėti, kad būtent ji neleido salsai numirti ir sugesti. Šis pagrindinės salsos krypties pokytis sąlygojo tai, kad daugelis šiandieninių muzikantų, grojančių salsą, yra ne laiko užgrūdinti profesionalai, praėję rūsčią gyvenimo mokyklą: pradėję nuo muzikavimo trečiarūšiuose klubuose ir pasiekę pasaulinį populiarumą (tokie kaip Willie Colón arba Oscar de León), o jauni (daugiausia baltieji) atlikėjai, kurių pagrindinis bruožas yra patraukli išvaizda (pavyzdžiui Giro arba Salsa Kids).
90-ieji tapo tuo laikmečiu, kai salsa didžiuliu greičiu išplito po visą pasaulį. Ko gero dabar salsą jau sunku būtų pavadinti vien tik Lotynų Amerikos kultūros reiškiniu, kadangi salsamanija apėmė milžinišką žmonių skaičių visose pasaulio šalyse. Salsa tapo nusistovėjusiu muzikos stiliumi, kurio rėmuose muzikinė kūrinių struktūra nesiskiria priklausomai nuo jas atliekančio ansamblio, o yra pakankamai vienalytė. Šis reiškinys turi ir neigiamą pusę: daugelis dainų atrodo panašios viena į kitą. Salsos žinovai mano, kad muzikinės temos tapo truputį silpnesnės, „skystesnės“. Tačiau dešimtmečio pabaigoje pastebima tolesnė salsos vystimosi tendencija, žanro klasikos pagrindu. Muzikos prodiuseriai ir didžėjai naujoms dainoms specialiai suteikia klasikinį salsos skambesį, kas labai patinka klausytojams. Senųjų salsų remeikai, turintys šiuolaikinę formą, žadina klausytojų susidomėjimą originaliais kūriniais.
Tai kas gi vis dėlto sukūrė salsą? Į šį klausimą nėra paprasto atsakymo. Kubiečiai davė gyvenimą muzikiniam reiškiniui, šiandien vadinamam salsa. Iš kitos pusės puertorikiečiai labiau už kitas lotynų amerikiečių tautas įsisavino, vystė ir skleidė šį muzikinį stilių. Kolumbiečiai lieka muzikinės salsos tradicijos sergėtojais, tuo metu kai kiti šiuolaikiniai muzikantai tęsia bandymus stiliaus rėmuose.
Visa tai įrodo, kad salsa gyvuoja toliau: turėdama turtingą istoriją ir tradicijas ji vystosi, pritraukdama vis naujus ir naujus gerbėjus.
Šaltiniai:

Leymarie Isabelle: Cuban Fire: The Story of Salsa and Latin Jazz. – Continuum, New York, 2002. Roy Maya: Cuban Music: From Son and Rumba to the Buena Vista Social Club and Timba Cubana. LAB, 2002.

Prisijunkite prie DanceAll NY Salsa šokėjų būrio.

Rašykite grete.petkeviciute@gmail.com