Tango


Tango istorija
Tai vienas iš seniausių šokių, su juo gali varžytis tik nesenstantis valsas. Tango istorija ilga ir vingiuota, tol, kol susiformavo toks, koks yra dabar. Nėra vieningos nuomonės iš kur kilo tango. Vieni kildina iš Ispanijos, kiti Argentinos, dar vieni iš Afrikos ir net Kinijos. Įdomu tai, kad Kinijos versijos autoriai tango etimoogijos ieško geografiniuose vietovardžiuose (pvz. miestas Tangašas rytų Kinijoje vadinamas Tangu bei tang, bei kalnagūbris Pietų Kinijoje Tangloso). Bandant tokiu būdu nustatyti kilme panašių vietovardžių galima rasti ir Afrikoje, Indijoje. Kai kurie įrodinėja, kad kilmė yra Afrikos kultūroje, dar vieni tikina, kad ją šoko Ispanijos čigonai.
Šešioliktame amžiuje Pietų Amerika tapo Ispanijos kolonija. Akompanuodami gitaromis, ispanų atvežtą šokį šoko žvejai, kaubojai, gaučiai. Ritmas ir inovacijos buvo afrikiečių, pozos ir išraiškingumas – Andalūzijos šokio, o kai kurios detalės būdingos senajai indėnų kultūrai.
Šokis atkeliauja į Kubą, kur madingas habaneros ritmas suteikia naują evoliucinį posūkį ir jis tampa labai popliariu Pietų Amerikoje. Ilgam laikui jis liko krovėjų, žvejų, jūreivių ir visų pirma gaučų šokiu. Šokis su sustojimais buvo šokamas gatvėse ir rančose. Devynioliktame amžiuje šokis šokamas tavernose ir bordeliuose. Pasak sociologo F. Rusto, tango kilmė greičiausiai yra tangano šokio, aštuonioliktame amžiuje Afrikos vergų atvežto į Haitį bei Kubą ir Kubiečių habaneros mišinys. Šis derinys, kartu su migruojančiais afroamerikiečiais pateko į Argentiną.
Kubietiškame 1853 žodyne buvo rašoma „Tambour yra būgnas, kurį afroamerikiečiai muša atlikdami savo šokius ir tango“. Taigi, kaip matome žodis tango turi daug reikšmių: šventė, būgnas, vieno arba poros šokis. Pietų Amerikoje, Kuboje, Brazilijoje ir Urugvajuje vyko afroamerikiečių šventės, vadinamos tango vardu. Žinoma, kad dar 1780 metais šiose šalyse buvo šokamas tautinis šokis, kurį vadino tango vardu. Šis šokis 1808 metais buvo uždraustas Montevidėjoje, nes vietiniai skundėsi dėl keliamo didelio triukšmo šokio metu, tačiau greitai tango perėmė kitą formą 1879 metais, kuris buvo lyg ir sambos variantas. Naujajam šokiui buvo būdingos afrikiečių dainos milongos. Milonga reiškia muziką, šventę šokį ar tiesiog linksmą renginį. Jį dažniausiai buvo šokama pagal habaneros muziką uostų kvartaluose. Kitaip nei habuera, milonga turėjo savitą figūrą, vadinamą corte, kai nutraukiamas posūkis ir judėjimas pirmyn, kuri tango būdinga iki šiol. Šokiai ir dainos buvo vadinamos tiek tango tiek milonga, tačiau nugalėjo tango pavadinimas.
Žinoma, kad tango pradėjo šokti žemesniųjų klasių atstovai. Buenos Airių kaiminystėje liūdnai pagarsėjusiuose kvartaluose, tokiuose, kaip Bario de la Rane, labai blogą reputaciją turėjusiame miesto kvartale. Šis šokis buvo žinomas, kaip baile con corte – šokis su sustojimu. Merginos šokdavo su labai ilgais sijonais, o vyrai dėvėjo kaubojų kostiumus, avėjo ilgaaulius batus su pentinais. Mėginimas šokti tokiais nepatogiais apdarais suformulavo keletą judesių, kurie vėliau prigijo tango šokyje. Miesto kavalieriai, pamatę šį šokį, atnešė jį į savo mėgstamas kavines (taipogi prastos reputacijos).
Devyniolikto amžiaus viduryje tango buvo laikomas erotiniu šokiu, populiariu tarp skurdžių ir ignoruojamas kilmingųjų jis sėkmingai plito tarp žemėsnės klasės žmonių, kol 1880-1890 tango pripažysta Pietų Amerikos salonai. Iš čia muzika ir šokis pradėjo intensyviai skverbtis į Europą.
Tango buvo šokamas tiek solo partija, tiek vyras puikuodamasis prieš kitą vyrą(norėdamas pasirodyti damom, lyg šokių dvikova), tiek vyras su moterimi. Aristokratiškas Buenos Airis jaunimas išmokdavo šį šokį bordeliuose, o paskui šokdavo Europoje kur atvykdavo prašvilpti tėvų pinigų. Taip tango paplito Paryžiaus salonuose. Paryžius buvo tas Europos miestas kuriame tango atsirado pirmiausiai.
Europa greitai padarė savo ir šokį adaptavo pašalindami nešvankybes. Pataisytas Tango buvo parodytas Londono žiūrovams, bei imperatoriškama klube Nicoje. SUbūrė aplink save nemažą būrį entuziastų, tarp kurių buvo ir Rusijos didžioji kunigaikštytė Anastasija. Tais pačiais metais buvo suorganizuotas ir Tango konkursas.
Šokis tampa tikra sensacija ir 1909 metus galima laikyti šokio pripažinimo Paryžiuje metais. Anglijoje šio šokio debutą galima būtų įvardinti 1911 metus, kai buvo pateiktas tango aprašymas. Bet tik kitais metais po vasaros atostogų žmonės pradėjo prašyti pasirodyti tango Anglijoje ir nuo to laiko tango arbatėlės „Tango Teas“ tapo mada.
Iki 1914 tango labai skyrėsi nuo to šokio kurį matome dabar. Tuo metu jis buvo šokamas pagal habanerą, bet kartu tai buvo ir nesuskaičiuojamų žingsnių ir figūrų šokis. kiekvienas mokytojas mokė tango savaip. Kartais figūros buvo vadinamos ispaniškais pavadinimais, kartais prancūziškais, dėl ko atsirado tik dar daugiau painiavos.Kai Maurice’as ir Florence Walton jos didenybės kvietimu šoko karalienei Marijai baliuje, kurį surengė didysis hercogas Michaelas Kenwoodas Hampsteado grafystėje 1914 metais šokėjai atliko lėtą vaikščiojimą, greitesnį vaikščiojimą, vaikščiojimą su treptelėjimu, žirkles, ratą, aštuonetą – tokios buvo to meto pagrindinės tango figūros.
1910 metais Lvove tango demonstravo anglų šokėjas Smithas su partnere Antonina Vernal de Lehenstein. tango buvo šokamas „Saulės mergaitės“ šou scenoje ir turėjo milžinišką pasisekimą.
1912 metais tango atkeliauja į Vokietiją ir Rusiją. Pirmojo pasaulinio karo išvakarės buvo tango klestėjimo laikotarpis. Sėkmę lėmė muzika, tango iš kontaktinių šokių pagal populiarumą buvo antras po valso. Šokis tapo madingas, Londone ir Paryžiuje rengiamos tango arbatėlės, o restoranuose, Vienos papročiu buvo šokama tarp patiekalų. Tango akomponavo mažas styginis orkestras, kuris kartais sugrodavo valsą ir pabandydavo atlikti regtaimą. Namuose grodavo argentiniečiai pianistai arba gramofonas. Nors tango buvo labai populiarus Europoje, tačiau iki pirmojo pasaulinio karo jis dar nebuvo standartizuotas. Žingsnių jame buvo tiek, kiek metuose yra dienų taip sakė 1913 metais anglų šokių mokytoja Gladys Beate Crozier. Vienas geriausių tango šokėjų Vernonas Castle(lakūnas žuvęs pirmojo pasaulinio karo metais) iškėlė tango tokius reikalavimus:

tango – ne tik šokis, bet ir stilius;
tango – sunkiausias mėgėjų šokis, todėl norint jį šokti reikia gerai mokėti pagrindinius jo žingsnius;
Pečių nereikia pakelti, ėjimas yra tolygus, kūno judesiai ištisi, be sustojimo;
Paskutinis promenados žingsnis laisvas.
http://www.dancingsteps.lt/modules/sections/index.php?op=viewarticle&artid=27

Video pamokos


Prisijunkite prie DanceAll NY Salsa šokėjų būrio.

Rašykite grete.petkeviciute@gmail.com